2020 metų spalio 1 dieną sukanka šimtas metų, kai Lietuvoje prasidėjo tikslingas, kryptingas lietuviškos profesionaliosios muzikinės kultūros ugdymas. Juozo Naujalio 1919 metais įkurta muzikos mokykla 1920 metais spalio 1 dieną tapo Valstybės muzikos mokykla.

        Kviečiame visas Lietuvos muzikos, meno mokyklas, muzikos gimnazijas ir konservatorijas kartu drauge šventiškai paminėti šią Lietuvos kultūrai ir mums, muzikos mylėtojams bei muzikos profesionalams svarbią datą. Siūlome dalyvauti festivalyje savo atliekamus muzikos kūrinius viešinant internetinėje erdvėje YouTube platformoje su nuoroda

#valstybiniam#muzikiniamšvietimui_100

 

 

       Festivalyje dalyvaujančios mokyklos bei jų internetinio tinklapio nuorodos bus skelbiamos Juozo Naujalio muzikos gimnazijos tinklapyje http://www.nmg.lt/

          Festivalio partneriai: Kauno rajono muziejus http://www.krmuziejus.lt

          Lietuvos švietimo istorijos muziejus  http://www.lsim.lt

 

         Taip pat mielai savo tinklapyje skelbsime informaciją apie kitų mokyklų, organizacijų renginius, skirtus valstybiniam muzikiniam švietimo Lietuvoje šimtmečiui.

          Sekite festivalį mūsų gimnazijos ir festivalio  partnerių tinklapiuose.

 

                                                Juozo Naujalio muzikos gimnazijos bendruomenė

 

 

 

 Šiek tiek istorijos

 

        Muzikinės kultūros ženklus stebime visoje Lietuvos valstybės istorijoje. Metraštininkai jau pažymi Gedimino dukters pomėgį muzikai.  Vytautas Didysis prie Vilniaus katedros įkuria giedojimo mokyklą. Vos Italijoje gimus operai, nepraslinkus ir keturiems dešimtmečiams, 1636 m. opera suskamba ir Vilniuje. Po Lietuvos krikšto, Lietuvoje įsikūrusios vienuolijos skiria didelį dėmesį muzikai, organizuoja muzikines kapelas, rūpinasi bažnytine muzika. Vilniaus katedroje 1628 m, organizuojamas pirmasis Lietuvos – Lenkijos valstybėje daugiabalsis choras. Muzikinei kultūrai didelį poveikį daro Vilniaus universitetas, čia  1803 m. įkuriama muzikos katedra, kuri veikia iki  1830 metų, t. y. iki universiteto uždarymo. XVIII – XIX a. Lietuvos didikai (Tiškevičiai, Tyzenhauzai. Oginskiai ir kt.) savo dvaruose organizuoja orkestrus, muzikos mokyklas (tiesa, savo orkestrų reikmėms), kai kurie orkestrai išsilaikė beveik iki I Pasaulinio karo. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje Vilniuje, Kaune atsiranda privačios muzikos mokyklos, tuo metu bręsta pirmieji Lietuvos muzikai profesionalai: kompozitoriai, atlikėjai.

       

     XX amžiaus pradžioje Europą supurto nematyto mąsto įvykiai: I pasaulinis karas, valstybių (imperijų) žlugimas, naujų tautinių valstybių gimimas.  Tame įvykių sūkuryje tarsi feniksas sužiba ir Lietuva. Naujai atgimusi tauta ima mąstyti kitaip, šiuolaikiškai, kuria ir stiprina tautinį identitetą. Šiame darbe be galo svarbi yra kultūra. Lietuva, keldamasi tarsi iš pelenų, tai gerai suprato. Dėl to apie 1920 metus, dar tebesiformuodama, ekonomiškai skurdi valstybė skiria, galima sakyti, ne pagal savo jėgas, lėšas kultūrai: organizuojamos įvairaus rango mokyklos, kuriami teatrai. Kultūra tampa Valstybės politikos svarbia dalimi. Jei kultūra iki XX a. buvo daugiausiai pavienių žmonių (didikų) iniciatyva, dažnai tikslu reprezentuoti pačius save (didikus), tai atkurtoje Lietuvoje ji kuriama visuomenės ugdymo tikslais. Tai esminis, svarbiausias senosios Lietuvos ir XX a. Lietuvos skirtumas. Šių įvykių kontekste mes suvokiame 1920 m. spalio 1 d. ypatingą Valstybinės muzikos mokyklos įkūrimo (tai buvo suvalstybinta privati Juozo Naujalio muzikos mokykla) svarbą Lietuvos muzikinės kultūros istorijai, nes nuo šiol pirmą kartą Lietuvos istorijoje, valstybė imasi kultūros, tame tarpe ir muzikinės, ugdymo ir atsakomybės.

 

       Juozo Naujalio muzikos mokykla, tapusi pirmąja Lietuvos valstybine muzikos mokykla, šiandien suprantama kaip pagrindas, kaip kamienas visų šiandieninių Lietuvos muzikos mokyklų tinklo. Visos svarbiausios šiandieninės Lietuvos muzikos mokyklos ieško ir randa savo šaknis Juozo Naujalio įkurtoje muzikos mokykloje: ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, ir muzikos gimnazijos, ir konservatorijos... galų gale ir jau vėliau susiformavęs platus vaikų muzikos mokyklų tinklas visoje Lietuvoje. Jas visas jungia viena idėja – ugdyti krašto muzikinę kultūrą, jas vienija vieninga mokymo sistema. Beveik visi šių mokyklų pedagogai, su labai mažomis išimtimis, yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, konservatorijų auklėtinai, išugdyti Kaune Valstybės muzikos mokykloje gimusių tradicijų įtakoje.

 

      Šiandien Lietuvos muzikos mokyklų visuma – gražus medis. Galingas ąžuolas,  Juozo Naujalio sodintas ir puoselėtas visos eilės žymiausių Lietuvos muzikų. Šioje vietoje turėtume su ypatinga pagarba prisiminti kompozitorių, pedagogą Juozą Gruodį, užbaigusį pirmąjį ir vieną svarbiausių Lietuvos muzikos mokyklų vystymo etapą - Juozo Naujalio sukurtą mokyklą išugdžiusį į Lietuvos aukštąją muzikos mokyklą.

 

Algimantas Kubiliūnas

Kompozitorius, docentas