2021 metų Vlado Varčiko fondo garbės laureate išrinkta Panevėžio muzikos mokyklos mokytoja Vidmanta Luomanienė.

          2020 metų spalio 1 dieną sukanka šimtas metų, kai Lietuvoje prasidėjo tikslingas, kryptingas lietuviškos profesionaliosios muzikinės kultūros ugdymas. Juozo Naujalio 1919 metais įkurta muzikos mokykla 1920 metais spalio 1 dieną tapo Valstybės muzikos mokykla.

          Kviečiame visas Lietuvos muzikos, meno mokyklas, muzikos gimnazijas ir konservatorijas kartu drauge šventiškai paminėti šią Lietuvos kultūrai ir mums, muzikos mylėtojams bei muzikos profesionalams svarbią datą. Siūlome dalyvauti festivalyje savo atliekamus muzikos kūrinius viešinant internetinėje erdvėje YouTube platformoje su nuoroda

#valstybiniam#muzikiniamšvietimui_100

          Festivalyje dalyvaujančios mokyklos bei jų internetinio tinklapio nuorodos bus skelbiamos Juozo Naujalio muzikos gimnazijos tinklapyje http://www.nmg.lt/

Festivalio partneriai: Kauno rajono muziejus http://www.krmuziejus.lt

             Lietuvos švietimo istorijos muziejus  http://www.lsim.lt

         Taip pat mielai savo tinklapyje skelbsime informaciją apie kitų mokyklų, organizacijų renginius, skirtus valstybiniam muzikiniam švietimo Lietuvoje šimtmečiui.

          Sekite festivalį mūsų gimnazijos ir festivalio  partnerių tinklapiuose.

                                                 Juozo Naujalio muzikos gimnazijos bendruomenė

Festivalis „Lietuviškos muzikos erdvės 2020“

Skiriama Valstybės Muzikos mokyklos šimtmečiui

     2020 metų spalio 1 dieną minėsime Lietuvos kultūrai, Lietuvos muzikinei bendruomenei svarbią datą – tai valstybinio profesionalaus muzikinio ugdymo Lietuvoje pradžia, kuri žymi naują Lietuvos kultūrinio gyvenimo etapą.

     Valstybės Muzikos mokyklos pagrindas – Juozo Naujalio 1919 m. Kaune įsteigta privati muzikos mokykla. Juozas Naujalis ilgus metus brandino svajonę įkurti tokią mokyklą, kurioje būtų rengiami visų specialybių profesionalūs muzikai. 1919 m. Juozo Naujalio mokykla pradėjo veiklą, turėdama du dėstytojus (Julius Štarka – fortepijonas ir Petras Oleka – dainavimas). Pedagogų ir mokinių skaičius sparčiai augo, tačiau negavęs valstybės paramos, Juozas Naujalis 1920 m. muzikos mokyklą perdavė Lietuvių meno kūrėjų draugijos globai ir draugijos paskirto mokyklos direktoriaus Juozo Tallat – Kelpšos rūpesčiu tų  pačių metų spalio 1 d. mokykla tapo valstybine. Pirmaisiais suvalstybintos muzikos mokyklos gyvavimo metais veikė tik fortepijono, smuiko bei dainavimo klasės. 1920 m. pabaigoje į mokyklos direktoriaus pareigas vėl grįžo Juozas Naujalis.

     1927 m. prasidėjo naujas mokyklos raidos etapas, kai direktoriaus pareigas perėmė Juozas Gruodis. Jo iniciatyva buvo parengtas konservatorijos statuto projektas, koreguojama studijų struktūra, peržiūrimos dėstomų dalykų programos. Vienas iš reikšmingų pokyčių – 1927/28 mokslo metais įkurta kompozicijos klasė, kuriai vadovavo Juozas Gruodis, apsiėmęs dėstyti visą šios specialybės dalykų kompleksą. 1933 m. jo pastangomis Kauno valstybinei muzikos mokyklai buvo pripažintas konservatorijos vardas ir suteiktos aukštosios mokyklos teisės. 1936 m. Juozui Gruodžiui buvo suteiktas profesoriaus vardas.

     Juozo Naujalio įkurtoji mokykla tapo liepsnojančiu muzikų ugdymo židiniu, iš kurio pradžią gavo visa tolesnė muzikinio ugdymo sistema Lietuvoje. Juozo Gruodžio išugdyti lietuvių kompozitoriai iki šių dienų tęsia lietuviškosios muzikos tradicijas, kurias puoselėjo  kompozicijos klasės įkūrėjas.

     „Mes galime išsikovoti teisę garbingai gyvuoti tik keldami savo kultūrą ir ypač meną....Menas gi iškelia savaimingus tautos bruožus, išlaiko tautą gyvą ir daro ją visų mylimą ir garbingą.“

Juozas Gruodis, 1933 m