Mokytojų diena gimnazijoje
Mokytojų dienos proga, gimnazijos mokiniai neįprastai pasveikino mokytojus ir pasidalino savo įžvalgomis apie muziką. Iškilmingai „Naujalio svajone“ prasidėjęs renginys netikėtai buvo nn-nn-nuu-trauktas:
„Aš esu dirbtinis intelektas. Muzikos nebėra. Ji pagrobta. Pagrobta. Pagrobta. Muzikos nebeliko žmonių širdyse.
Atlikėjai atkala techniką. Vėliau išzulina muzikalias frazes ir madingas kūrinio interpretacijas. Jų atliekama muzika nesklinda iš sielos gelmių, nepasakoja istorijų. Tie garsai sklinda tik iš proto ir yra veikiami streso. O kam be reikalo kankintis ir ieškoti kažkokių atradimų.
Kuo daugiau koncertų sugrota, tuo daugiau pelno. Nereikia plėšytis ir kentėti. Reikia tik džiaugtis ir švęsti. Labai svarbu konkursai. Konkurencija yra vienintelis ir geriausias stimulas. Norint laimėti, svarbus tikslumas ir vaidyba. Reikia kovoti dėl pripažinimo ir šlovės, o ne dėl grožio ir kilnių tikslų. Reikia laimėti. Laimėti. Laimėti.
Laimėjimas lygu pelnas. Pelnas. Pelnas. Pelnas yra svarbiau.
Renginiai ten, kur finansavimas. Plačiajai publikai reikia tik gerai žinomų, lengvai įsimenamų kūrinių temų. Šiais laikais svarbu pinigai ir šlovė. Dėl jų galima paaukoti viską, net ir kokybę. Paklausykite mano kūrinio, sugeneravusio daugiausiai naudos.
Originalumas nereikalingas. Galima kurti iš to kas yra. Plagijuoti. Plagijuoti. Plagijuoti. Juk buvo visai gražu ir pelninga.
Klasikinės muzikos nebereikia. Atlikėjai tapo pinigų, šlovės ir žinomumo įkaitais. Svarbiausia yra greitas produktas. Nereikia ilgai sėdėti ir kankintis dėl tos muzikos. Jeigu ilgai kankinsies prie gilių idėjų simfonijos, pelno nebus. Nebus. Nebus. Ilgiau trunkantys, suvokimo reikalaujantys kūriniai yra šlamštas.
Kam vargti, jeigu gali sukurti kūrinį iš paprasčiausių funkcijų, o visą kitą leisti sugeneruoti man. Paklausykit mano naujai sugeneruotos šviežios kūrybos.
Gilios mintys, kilnios idėjos, nepatogios temos yra neaktualios šiais laikas. Svarbiausias dalykas greitas malonumas.
Muzika kuriama primityvi ir bevertė, kad ją greitai suvoktų plačiosios masės. Iš algoritmų galima pastebėti, kas žmonėms patinka labiausiai, ir tas pačias funkcijas perkelti į šiek tiek pakitusius tembrus. Voila. Dabar kūrinį gali sukurti net neturintis jokio muzikinio išsilavinimo. Tokių entuziastų žmonės klauso, o paskui paverčia savo De de dievukais.
O d d d dabar paklausykite mano po po po e z i jos:
Dubysa čiurlena kaip Čiurlionis,
Ir gražiai banguoja kaip banginis,
Ir tyška kaip kraujo lašai jo ašaros,
Kurie lašas po lašo ir akmenį pratašo.
O pakelėje akmuo guli kaip gulikas,
Kabikas jį pametėjo į dangaus aukštybes,
Bet pataikė jis į amūrą debesy,
Kuris grojo natas kaip Debussy.
Garsas lėtai gargėjo kaip graustinis,
Gergždė pustoniai kaip tona žvyro.
Griežė dantimis visi dantistai,
O s s smuikininkai s s sstovėjo kaip choristai.“
Tekstas: Milda Šalučkaitė
Vaizdas: Gustas Paleckis