Rugsėjis atnešė šurmulį į mokyklas

Rugsėjis skaičiuoja pirmąsias nueitas pėdas, bet dar neužkritusias pageltusiais lapais. Ankstyva vėsa skverbiasi pro voratinklius ir tyliai užmiega ant parudusios žolės. Muzikos garsais atlydi rudenį į mokyklas išsiskleidę kardeliai, įvairiaspalvės rožės, jurginai ir visai menkas prasigiedrijusio dangaus lopinėlis. Nėra lietaus, tiesiog jis negali lyti, kol iš vasaros grįžta mokiniai ir jų klegesys pasklinda po koridorius ir sutvarkytas klases. Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje šitas šurmulys visada susipina su muzika – lengva, tyra kaip šaltinio vanduo, toks panašus į poezijos eilutę.

Mokslo ir žinių šventė pradėta Lietuvos himnu pagal Vinco Kudirkos žodžius. Nusiliejo aidas per visą aikštę, uždegdamas jaunas širdis naujiems siekiams ir dar didesnei atsakomybei ne tik už save, bet ir už tai, kas yra šalia, kam reikia pagalbos ar žodžio.  Gimnazijos direktorius Raimundas Simanavičius pasveikino visus mokinius, jų tėvelius, mokytojus, jau įpusėjus keliolikos ar keliasdešimties metų kelią į pedagoginius labirintus, ir džiaugėsi, kad gimnazijoje pradės dirbti naujų mokytojų. Gimnazijos styginių kvartetas atliko Juozo Naujalio „Svajonę“. O kaipgi naujaliukai bus be svajonių? Muzika  jiems duoda polėkį kurti ir svajoti. Juozo Naujalio gimnazijos choras, vadovaujamas R. Daugėlos, dainavo Juozo Naujalio „Jaunimo giesmę“ (pagal Maironio žodžius). Dvyliktokai sveikino mažiausiuosius – pirmokus, už rankų juos atvedę į mokslo ir žinių vietą, palinkėję jiems kantrybės ir įteikę po baltą krepšelį dovanų. Rugsėjo takeliu jie eis pamažu į žinių šalį, nors ir ne visada lydės sėkmė. Nereikia išsigąsti, nesėkmės stiprina, tik maži, dar „mokinio duonos“ neragavę  paaugliai to, galbūt, negalės suprasti. Dvyliktokai jiems žada palengvinimą ir drąsą.

Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje ugdomi dainorėliai ir muzikantai, kurie garsina šio kompozitoriaus vardą visame pasaulyje. Tarptautinių ir respublikinių konkursų laureaų  gretos kiekvienais metais didėja, o siekis pasirodyti geriausiai yra užkrečiamas. Ir taip eina iš kartos į kartą, arba net iš mokslo metų į metus, kai vienus dainorėlius pakeičia kiti. Muzika vienija, muzika pakylėja. 11 klasės mokinio Grigaro Gusto daina „paliečia“ visų širdis ir įsiskverbia į sielas iki metų pabaigos. Gera eiti į kasdienybės labirintus ir laikyti rankose gaidas. Muzika suteikia vilties ir prasmės.

Taigi,  tegul ritasi Rugsėjo banga per mėlynas  erdves, tegul užpildo širdis muzika ir poezijos posmai.

Marija Gustainienė